„Septynių skausmų kelias. Per Kryžių į žvaigždes“

Lietuvio Kristaus bažnyčios liudytojo kardinolo Vincento Sladkevičiaus geroje ir didelėje artimą mylinčioje širdyje rasdavo užuojautą ir supratimą įvairių pažiūrų ir įsitikinimų žmonės. Jo pasėta gerumo, maldingumo bei pasiaukojimo sėkla davė pradžią ir šiam Rožinio slėpinių keliui Guronyse - jo Tėviškės vietoje - atsirasti.

„Ši aukštumėlė, paženklinta Rožinio slėpinių koplytėlėmis, yra dvasinio susitikimo vieta. Tikiu, kad daugeliui čia apsilankančiųjų ji iš tiesų yra „šventa žemė“, toji erdvė, kurioje žmogus ypatingu būdu sutinka save, kitą žmogų, o svarbiausia - Dievą.
Kiekvieną, įžengiantį į šią erdvę, pasitinka du alkakalniai - pagonybės laikų liudytojai. Jie primena, kad žmogus visais laikais ir visuose kraštuose ieškojo kelio pas savo Kūrėją. Čia pat, vos perėję upelį, atsiduriame kryžiaus papėdėje. Jau beveik 2000 metų, kai kryžius tapo liudijimas ir garantas, kad pats Dievas iš begalinės meilės ieško kiekvieno žmogaus - savo paklydusio kūrinio ir, mirtimi nugalėjęs nuodėmę ir mirtį, dovanoja jam savo artumą. „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą" (JN. 3, 16). Tai tikrasis raktas į šios vietos prasmę ir tikslą“.

                                                                                                          Vyskupas Juozapas Matulaitis