„Kultūros paminklai“ 27

Marija Purvinienė, Martynas Purvinas

Šilutės senųjų kapinių tyrimai 2011–2015 m.

Martynas Purvinas

Kuršių Nerijos gyvenviečių raidos bruožai XVI–XVII a.

Dalia Klajumienė

Panemunės (Vytėnų) pilies (Jurbarko r.) sienų tapybos paveldas – didikų Gelgaudų kasdienės aplinkos ir estetinės pajautos liudijimas

Alantė Valtaitė-Gagač

XVII–XVIII  a. bronziniai sietynai Latvijoje ir Lietuvoje: gamyba, tipologija, išlikimas

Mantas Matuiza, Svetlana Poligienė

Restauruoto Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios paveikslo „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu (Čenstakavos Švč. Mergelė Marija)“ atodangos

Rita Budvytytė, Erika Vilkinytė

Gipsinės skulptūros „Nežinomas šv. vyskupas kankinys“ restauravimas – klijavimo procedūra

Akvilė Poškienė

Reizgių šeimos skrynia: Mažosios Lietuvos regiono kultūros paveldo išsaugojimo keliais

Silvija Slaminskienė

Kauno katalikų bažnyčių projektavimo ir statybos procesai 1919−1932 m.: tarp užmojų ir realybės

Rugilė Bružaitė

Kauno miesto planavimo perspektyvos 1940–1966 m. Tarpukariu suformuoto moderniojo miesto principų palikimas

 Alina Borzenkaitė

Vandens malūnų apskaita XVIII–XX a. I pusėje: raida ir ypatybės

Alina Borzenkaitė, Lijana Birškytė-Klimienė, Eglė Bagušinskaitė, Svetlana Poligienė

Nauji duomenys apie kultūros paveldo objektus

Minint 100-ąsias Mažosios Lietuvos prijugimo prie Lietuvos metines, net trys straipsniai skiriami šio etnokultūrinio regiono paveldo tyrimams. Ilgamečių, žinomų autorių dr. Martyno Purvino, Marijos Purvinienės straipsnyje analizuojamos stipriai sunykusios Šilutės senosios evangelikų liuteronų kapinės. Nagrinėdami senuosius antkapinius paminklus ir jų elementus technologiniu, stilistiniu, etnokultūriniu ir ekonominiu aspektais autoriai pateikė daug vertingų įžvalgų. Antrame straipsnyje dr. Martynas Purvinas pristato XVI-XVII a. Kuršių nerijos gyvenviečių raidos bruožus. Autorius nagrinėja Vokietijos archyvuose išlikusius XVI-XVII a. istorinius šaltinius, atskleidžia buvusią nerijos gyvenviečių raidos dinamiką ir jos struktūros pokyčius. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos Akvilės Poškienės straipsnyje Mažosios Lietuvos regionas analizuojamas per vieno objekto - garsios lietuvininkų Reizgių šeimos sodyboje rastą ir restauruotą kraičio skrynią. Publikacijoje gilinamasi į kūrinio atlikimo techniką, ornamentiką, regioninius bruožus.

2023 metais į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Kauno modernizmas, todėl Kultūros paminklų 27 numeryje nemažai dėmesio skiriama šio miesto vystymuisi ir architektūrai aptarti. Rugilės Bružaitės straipsnyje analizuojamas 1944-1966 m. Kauno urbanizavimas, kuris aptariamas ir lyginamas su tarpukariu keltomis idėjomis ir planais. Nuošalėje nepaliekama ir sakralinė architektūra – Silvijos Slaminskienės straipsnyje pirmą kartą analizuojami 1919−1932 m. Kauno katalikų bažnyčių projektavimo ir statybos procesai. Straipsnyje siekiama atskleisti architektų bei inžinierių menines idėjas, parodant, kokios stilistinės tendencijos vyravo bažnyčių architektūroje.

                      Vertingas Alinos Borzenkaitės straipsnis skirtas rečiau analizuojamai temai - vandens malūnų apskaitai ir jos dokumentams XVIII–XX a. I p. Jame aiškinamasi kaip kito apskaitos dokumentacija, į ką buvo kreipiamas dėmesys, ar skirtingais laikotarpiais surašomi duomenys atspindėjo realų vandens malūnų tinklą.

Leidiniu siekiama supažindinti visuomenę su naujausiais restauravimo darbų rezultatais. Žinomos menotyrininkės dr. Dalios Klajumienės straipsnyje analizuojama iki 2021 m. vasaros atidengta ir restauruota Vytėnų, arba kitaip Panemunės, pilies patalpų sienų tapyba. Remiantis XIX a. pirmosios pusės archyviniais dokumentais identifikuota ištapytų patalpų funkcija, todėl tapybos motyvų reprezentacija straipsnyje ne tik tampa stiliaus plastikos apibūdinimu, bet ir siejama su konkrečių interjerų dekoravimo madomis.

Sakralinės dailės restauravimo procesai analizuojami Svetlanos Poligienės ir Manto Matuizos straipsnyje apie Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios paveikslą „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu (Čenstakavos Švč. Mergelė Marija)“. Nuosekliai aptariama paveikslo, aptaisų ir karūnų būklė prieš restauravimą, pateikiama paveikslo technologinių ir aptaisų cheminių tyrimų apžvalga, pristatoma restauravimo darbų eiga ir galutinis rezultatas.

Restauratorių Ritos Budvytytės ir Erikos Vilkinytės straipsnyje aptariami skulptūros „Nežinomas šv. vyskupas kankinys“ restauravimo, klijavimo procedūros, kurios itin aktualios restauruojant XIX a. II p. ir vėlesnes bažnytinių dirbtuvių gipsines skulptūras. Dr. Alantės Valtaitės-Gagač straipsnyje pirma kartą aprašomi ir lyginami Lietuvoje ir Latvijoje išlikę XVII–XVIII a. bronziniai sietynai, gilinamasi į jų gamybos, tipologijos, išlikimo klausimus.