„Algimanto Miškinio dailės kolekcijos katalogas“ Ankstesnių katalogų papildymas

Sudarymui taikyti ankstesnių katalogų sudarymo principai. Tai menotyros mokslo pripažinti bei Lietuvos architektūros objektams taikyti kultūros paveldo vertybių skalėje patikrinti kriterijai. Kartu tenka pripažinti, kad katalogų papildymuose atsirado ir subjektyviai parinktų darbų, kurie autoriui buvo kažkuo brangūs ar vertingi.
Duomenys apie šio katalogo kūrinius ir jų autorius daugiausia surinkti iš tų pačių leidinių kaip ir pradiniuose kataloguose.

Nors trumpą įvadinį tekstą prie 2011 m. išleisto Vakarų dailės rikinio katalogo palydėjau žodžiais apie savo – kolekcininko – "veiklos baigtį", tačiau šios nuostatos nesugebėjau įgyvendinti dėl pernelyg didelio potraukio kolekcionuoti. Dėl to, dar tame pačiame leidinyje, kurio pagrindinės dalies parengimui kiek užtrukus ir nenorint keisti viso rankraščio, atsirado pirmieji Lietuvos, Vakarų ir Rytų dailės katalogų papildymai. Šiuo leidiniu jie fiksuojami antrą kartą.
Suvokiu, kad tokie pradinių katalogų papildymai profesiniu požiūriu vargu ar pageidautini, nes liudija apie tam tikrus įsigytų kūrinių įprasminimo proceso trūkumus. Deja, tokią atskirų dailės arealų kūrinių pateikimo modelį lėmė banguojanti sveikatos būklė. Kita vertus, toks gana nesistemingas kolekcijai skirtinų darbų paviešinimas, ne tik iš dalies atspindi jos istoriją, bet ir mano gyvenimo realijas.
Šie, tikiuosi, iš tikrųjų paskutinieji dailės kolekcijos papildymai buvo planuoti išleisti ne atskirai, kaip čia pateikti, o kartu su rašomais atsiminimais, t. y. būtų jų priedas. Tačiau galimybė artimiausiu metu baigti atsiminimus pasirodė problematiška dėl didėjančios jų apimties bei kitų objektyvių priežasčių. Be to, šių papildymų rankraščiai jau buvo atlikti. Todėl nutariau juos išleisti atskirai, nelaukdamas ir bent kiek pastebimo miesto vadovų "pakrutėjimo" priimti likusią dailės kolekcijos dalį – Vakarų dailės rinkinį.
Šioji priežastis, kartu su jau ne kartą minėtomis, privertė mane atsisakyti bene svarbiausios dovanojimo nuostatos: perduoti ir saugoti kolekciją in corpore, tad ir vienoje vietoje. Kadangi daugiau nei 4 pastaruosius metus miesto vadovams apskritai neužsimenant apie jau perduotos ir eksponuojamos kolekcijos dalies (Lietuvos ir Rytų dailė) įkurdinimo tąsą, negalėdamas ilgiau laukti, profesinę biblioteką atidaviau Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetui, archyvą – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai, mažąją lituanistinę ikonografiją ir senųjų kalendorių rinkinį – Nacionaliniam muziejui, Kauno tvirtovės XIX a. pab.–XX a. pr. projektinę medžiagą – Vytauto Didžiojo karo muziejui, kai ką – Valdovų rūmams Vilniuje.                                                                                                                                      Algimantas Miškinis