„Algimanto Miškinio dailės kolekcijos Rytų dailės rinkinio katalogas“

1994 m. pradėjęs dėstyti visuotinės urbanistikos istorijos kursą Kauno technologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (KDI), autorius pasigedo medžiagos apie Rytų šalių miestų raidą. Teko perversti nemažai leidinių, tačiau juose buvo daugiausia duomenų apie šių šalių dailę ir architektūrą, o ne urbanistiką. Kartu ėmė ryškėti sudėtinga istorinė ir kultūrinė meno sąveika su Rytų šalių mitologija, religija. Tai paskatino domėjimąsi Rytų daile ir jos kolekcionavimą. Autoriaus surinkta Rytų dailės kolekcija skelbiama kataloge.

„Rytų dailės rinkinys yra antroji visos dailės kolekcijos dalis, kurią su užsienio daile, ikonografija, biblioteka ir archyvu dovanojau Kauno miestui. Pirmąją dalį – Lietuvos dailės rinkinį – dar anksčiau perdaviau miestą atstovaujančios savivaldybės pareigūnams: 2007 m. vasario 2 d. merui Arvydui Garbaravičiui – 204 kūrinius (pagal katalogą), o 2009 m. kovo 10 d. merui Andriui Kupčinskui – 170. Visus 374 darbus patikėjimo teise, notariškai apiforminus dovaną, miesto savivaldybė 25 metams atidavė saugoti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui (jo dokumentuose kažkodėl nurodyta, jog priimta 370 kūrinių), eksponuojant Paveikslų galerijoje.
         Rytų dailės rinkinį miesto savivaldybės merui A. Kupčinskui oficialiai perdaviau 2009 m. gegužės 26 d., kai didžioji darbų dalis nuo 2008 m. lapkričio 8 d. jau buvo eksponuojama Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (1–10 pav.). Vėliau kiek papildytam rinkiniui (dabar jį sudaro 419 daiktų) ir skirtas šis katalogas, kurį, kaip ir Lietuvos dailės rinkinio katalogą, pats parengiau ir savo lėšomis išleidau. Ankstesnieji bandymai išleisti Rytų dailės rinkinio katalogą pasitelkus kultūra lyg tai privalančios besirūpinti valstybės institucijos finansinę paramą pasirodė nesėkmingi.          
        Dar 2006 m. pradžioje, rengdamas tuometinės apimties rinkinio katalogą prieš išvežant kūrinius į Lietuvos dailės muziejų, kur – Taikomosios dailės muziejaus vienoje salių – 2006 m. gegužės 18 d. ir buvo atidaryta Rytų dailės paroda, kreipiausi lėšų į Kultūros rėmimo fondą. Asmuo, pas kurį paprašiau informacijos, davė man užpildyti šūsnį popierių ir tarp kita ko paklausė, ar aš turiu pažįstamų lėšas skirstančioje komisijoje. Atsakęs, kad neturiu tokių pažįstamų, supratau, jog „neturiu šanso“ ką nors gauti. Tai ir pasitvirtino, nors tuo metu jau buvo žinoma, kad visą kolekciją dovanojau Kauno miestui.
        2009 m. jau beveik parengto dabartinės apimties Rytų dailės rinkinio katalogo leidybai bandyti parūpinti lėšų pasisiūlė Meno rinkos agentūros direktorė Simona Makselienė. Tačiau ir šį kartą rezultatas buvo toks pats. Tad siekdamas įgyvendinti sumanymą, nutariau parduoti kai kuriuos užsienio dailininkų paveikslus ir gautas lėšas skirti Rytų dailės katalogo techniniam parengimui ir leidybai.                      Kataloge kūriniai sugrupuoti pagal medžiagas. Pradėta nuo natūralių (akmens, medžio, kaulo etc.), pereita prie dirbtinių (metalo, porceliano, keramikos etc.) ir baigta įvairių (kombinuotų) medžiagų darbais. Išskirta tapyba ir ksilografija. Pateikta 386 iš 419 dovanotų daiktų (sutarties priede surašyta 418). Rengiant katalogą, sudėtingiausia buvo įvardyti kūrinius, nustatyti jų sukūrimo laiką ir vietą, juoba, jog įvairiuose Rytų dailei skirtuose leidiniuose (o ir užsienio aukcionų kataloguose), su kuriais teko tiesiogiai ar netiesiogiai susipažinti, kažkodėl dalis tų pačių darbų įvardijami ne visai vienodai. Neįstengdamas savo lėšomis pasikviesti konsultantų iš užsienio, o dėl asmeninių priežasčių negalėdamas atidėlioti katalogo parengimo ir leidybos vėlesniam laikui, jį formavau tardamasis su respublikos Rytų dailės specialistais ir tyrėjais. Visi, į kuriuos kreipiausi, geranoriškai padėjo. Už tai jiems – Daliai Švambarytei, Aurelijui Zykui, Algirdui Kugevičiui, Juliui Vaitkevičiui ir jo žmonai Qiaoyn Yang, o taip pat savo dukrai Gražinai Jurėnienei, nemažai laiko sugaišusiai prie kompiuterio – nuoširdus ačiū. Kartu negaliu nepaminėti ir fotografės Rimantės Ropytės, su kuria buvau sutaręs dėl kūrinių fotografavimo mano galimybes atitinkančiomis kainomis, o turėjau sumokėti pusantro karto daugiau; mūsų bendravime buvo ir kitų ne visai malonių dalykų. Nepaisant nesklandumų rengiant katalogą, manau, kad vargu ar Lietuvoje be užsienio ekspertų pagalbos buvo galima ką nors daugiau padaryti. Kita vertus, suprantu, jog profesiniu požiūriu katalogas nėra tobulas. Ir vis dėlto, nors ir toks, jis yra.
        Kauno miesto savivaldybė neterminuotai dovanotą Rytų dailės rinkinį perdavė 15 metų patikėjimo teise saugoti ir eksponuoti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui.

                                                                                                Algimantas Miškinis